- apnikti
- apni̇̀kti vksm. Šùnys, bi̇̀tės jį̇̃ apni̇̀ko.
.
.
apnikti — 1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus… … Dictionary of the Lithuanian Language
apnikti — 2 apnìkti (plg. la. apnikt) intr. atsibosti, įkyrėti: Ka trobõ[je] apniñka, išeisu į saulę pasėdėsu, nu daba, ka šalta – bėk atgaliau Vgr. Apniko man tas arklys, parduosiu Ėr. Oi tu Dieve, kaip apniko sėdėti! Slč. Apniko jau man gyvenimas, kad … Dictionary of the Lithuanian Language
užnikti — 1 užnìkti 1. intr. smarkiai pradėti, įsitraukti ką daryti: Kaip tik parvažiavo, tuoj užniko kištis prie visokių darbų tvarkos KlvrŽ. Kad čia buvo užnìkę rūkti! Plt. Kosulys smauga – kad užniks kosėti, nė dvasios nebatgauna Užv. Kad užniks gi… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvogti — įvõgti, į̃vagia, į̃vogė 1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius… … Dictionary of the Lithuanian Language
antnikti — 1 antnìkti (ž.) intr. užsipulti, prispirti: Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspadoriaus Šts. nikti; antnikti; apnikti; atnikti; įnikti; panikti; sunikti; užnikti … Dictionary of the Lithuanian Language
apipanodyti — ×apipanõdyti tr. apipulti, apstoti, apnikti: Blãkutės appanõdija, i blusos appanõdija Ad. Arklys neturi daikto – appanõdijo birzgėlės Ad. | Ejau per lauką, ir šuva apipanodijo Slk. panodyti; apipanodyti; įsipanodyti; pripanodyti; užpanodyti … Dictionary of the Lithuanian Language
apiplūsti — 1. intr. užtvinti: Apiplūs pievos vandeniu, kaip užtvenks upę Varn. Visi daržai apiplūdo vandenimi J. 2. tr. užlieti, užtvindyti: Plačius, lygius laukus... Sidabra pavasarį ..., išeidama iš savo kraštų, kone visus apiplūsta BM177(Jnš). 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apipulti — apipùlti K 1. tr. SD1114, Pb užpulti būriu siekiant sunaikinti, nugalėti: Grįžtant namo par mišką apipuolo jį vagys BM54. Vilkas aveles užpuola, visi šunes apipuola A.Strazd. Neišmėčiok strypų lig šunų neapipultas, o kai apipuls, neturėsi su kuo … Dictionary of the Lithuanian Language
apleidimas — apleidìmas sm. (2) → apleisti. 1. neprižiūrėjimas, nesirūpinimas, užleidimas: Koks to vaiko apleidimas! Turbūt nė savo amželė[je] nepraustas Vvr. 2. refl. netvarkingumas, nešvarumas: Nešvarai ir apsileidimui ne vieta mūsų buityje! rš. Numūse… … Dictionary of the Lithuanian Language
apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai … Dictionary of the Lithuanian Language